Komanda 2015

edita

Edita Jakubkienė – Bergeno lietuvių bendruomenės pirmininkė ir DT projekto vadovė.

zita

Zita Beliakienė – lituanistinės mokyklos “Abėcėlė” Bergene švietimo ir ugdymo koordinatorė, “Draugystės Tilto” aktyviausia komandos narė. Į jos rankas pateko atsakingiausios užduotys: programa, scenarijus ir įvairiausios kitos renginio detalės.

povilas

Povilas Stanys – Drammen’o lietuvių bendruomenės pirmininkas ir vienas iš DT svetainės kūrėjų bei administratorius, taip pat pasisiūlęs būti fotografu DT renginio metu.

jolanta

Jolanta Markevičienė – lituanistinės mokyklos “Gintaras” Osle vadovė bei DT organizacinės komandos narė.

 
juventa

Juventa Mudėnienė – žurnalistė, rašanti ir platinanti žinias bei naujienas apie „Draugystės tiltą 2015“. Jos dėka įdomiausia ir naujausia informacija pasiekia tolimiausius kampelius, kuriuose lietuvybė, lietuvių kalba, tradicijos yra labai svarbios.

 

 

 

 Aiste Zubkauskaite
Aistė Zubkauskaitė (Islandija)

1. Ką tau reiškia Draugystės Tiltas? Man Draugystės Tiltas – nuostabus renginys, kuriame spinduliuoja ypatingas entuziazmas ir energetika! Juk suvažiuoja čia lietuviai iš įvairiausių šalių, skirtingų miestų, o visus jungia tas pats – svarbiausias – dalykas: lietuvių kalba ir kultūra. Ir aplink viskas aidi nuo lietuviško juoko, ir jaučiamas visuotinis džiaugsmas, kad mes turime apie ką pasikalbėti, aptarti, užmegzti naujus ryšius, kurti bendrus projektus. Tai puikus savaitgalis – atgaiva sielai.
2. Ko tikiesi iš DT2015? Pernai vykau į Draugystės Tiltą pirmą kartą ir net nesuabejojau, kad atvyksiu ir kitąmet. Dalyvavau kaip Reikjaviko lietuviškos mokyklos “Trys spalvos” penkiamečių grupės mokytoja ir man visos paskaitos ir užsiėmimai davė labai daug. Prisirinkau naudingų patarimų: kaip į vaikų mokymo pasaulį integruoti šiuolaikines technologijas, kaip pažvelgti į knygą nauju žvilgsniu – ne tik kaip į skaitymo priemonę, bet kaip į galimybę žaisti, vaidinti, išmokau kitaip, įdomiau, sekti pasakas. Bet svarbiausia, kad Draugystės tilte sutikau daug nuostabių žmonių, neabejingų savo veiklai, darbams, lietuviškai kultūrai.
Net neabejoju, kad šiemet vėl susirinks entuziastingi tautiečiai, o sąskrydžio komanda parengs įdomią ir naudingą programą.

3. Koks momentas tapo įsimintiniausiu? 🙂 Supratau, kad draugystė gali užsimegzti per kelias sekundes, nesvarbu, kuriame žemės kampelyje tu bebūtum…











 

 

  1. Kas Jums yra Lietuvių kalba?  
  2. Kodėl yra įmanoma ir reikalinga lietuvaičių, gyvenančių skirtingose šalyse, draugystė?
  3. Kuo tikite?    

Ausra Turskiene2
Asta Turskienė
Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja.
“Draugystės tilte” dalyvaus pirmą kartą.

Skaitys pranešimą specialistams “Užsienio lietuvių švietimo centro veikla ir pagalba lituanistiniam švietimui užsienyje”, dalinsis patirtimi bei kvies bendradarbiauti.

  1. Geras klausimas. Susimąsčiau. Tai kalba, kuria sapnuoju. Tai kalba, kuria kalbėt nepavargstu. Save suvokiu sąryšyje su Lietuvos žeme ir su lietuvių kalba. Ji apibrežia mano tautinę tapatybę. Aš dažnai didžiuojuosi, kad ji – viena seniausių pasaulio kalbų, kad ja kalbu. Žinoma, ji kinta kaip ir visa, kas aplink ar mumyse. Negalėčiau tos kalbos kaitos įvertinti – ar tai gerai, ar nelabai gerai, bet tik lietuvių kalbai jaučiu begalinę meilę.
  1. Kodėl įmanoma svetur gyvenančių lietuvių draugystė? Manau todėl, kad, susidūrus su kita kultūra, kalba, religija, anksčiau ar vėliau susiduri su vienišumo jausmu. Tada ieškai tokių, kaip pats esi, o sutikęs …tiesiog labiau įvertini tai, kas visus ir sujungia: kalbą, tradicijas, pasaulio suvokimą… Juk patriotais greičiau tampama ten, o ne Lietuvoje.

Ar ta draugystė reikalinga? Neabejotinai! Mane žavi Lietuva, kurią sukuria tautiečiai vis kitoje šalyje. Būdama lietuviškose bendruomenėse ne kartą tai patyriau. Važiuoji per pasaulį ir …rodos nepalieki savo Lietuvos. Esu begaliniai dėkinga užsienio lietuviams už jausmą, kurį patiriu tai radusi, pažinusi.

  1. Tikiu lemtimi. Visa, ką mes patiriame yra skirta mums patirti. Jei buvo lemta palikti Tėvynę, tai turbūt todėl, kad kažko išmoktume, kažką jai duotume. Žinau, kad daugelį emigravusiųjų panaši mintis atvedė į lietuviškas mokyklas, paskatino jas kurti. Matyt, esu kiek naivi, bet tikiu žmonių gerumu. Neteko sutikti blogų žmonių. Tikiu meile. Manau, kad meile yra amžinas variklis, kuris verčia mus kurti, dalintis… Tikiu beribėmis žmonių galimybėmis. Todėl dažnai sakau, kad nėra nieko, ko negalėčiau, ko negebečiau. Tikiu kitais ir savimi.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *