Temos Archyvai: DT Šeimininkai 2016

ISLANDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

logbrISLANDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Mes patys sprendžiame kaip gyvensime ir kaip leisime savo laisvalaikį. Galime būti vieni, su šeima ar su draugais. Galime švęsti linksmai ir triukšmingai, su dideliu būriu ta pačia kalba kalbančių, tas pačias šventes švenčiančių, tas pačias dainas dainuojančių tautiečių. Tai ko gero ir buvo vienas iš pagrindinių motyvų grupelei lietuvių 2008 metų vėlyvą pavasarį padėti tvirtus pagrindus dabartinei  Islandijos lietuvių bendruomenei. Bendruomenė augo, įsiliedami į jos veiklą žmonės atsinešė idėjų, vieni galėjo padėti jas įgyvendinti, kiti tiesiog dalinosi savo žiniomis ir patirtimi, gyvenimo svetur klausimais. Kiekvienas naujas narys savo kukliu įnašu prisidėjo ir prisideda prie renginių ir bendruomenės veiklos kiekybės ir kokybės. Šiuo metu bendruomenėje yra arti šimto užsiregistravusių narių ir, sprendžiant iš atvirų renginių lankomumo, bendruomenė taip pat turi ir nemažą būrį nepraleidžiančių progos turiningai praleisti laiką tautiečių. Bendruomenės sudėtyje yra Islandijos lituanistinė mokykla „Trys spalvos“, muzikinis kolektyvas „Gija“. Taip pat galime pasigirti aktyvia katalikiška sielovada lietuvių kalba. Kiekvienais metais lietuviai kviečiami į pagrindinių tradicinių švenčių – Velykų, Joninių, Kalėdų, Užgavėnių – renginius, Sausio 13 –osios, Vasario 16 –osios bei Kovo 11 –osios minėjimus, organizuojamos  įvairios vakaronės, mugės, moterų vakarai, parodos, gerumo akcijos, seminarai Islandijoje ir už jos ribų, susitikimai su bendruomenės svečiais, lietuviško kino, teatro ir knygų pristatymai, dalyvaujama įvairiausiuose islandiškuose ir tarptautiniuose projektuose. Savo aktyvios veiklos dėka lietuvių bendruomenė yra gerai žinoma Islandijos žiniasklaidai ir visuomeniniams sluoksniams. Laikui bėgant dideli ir maži jos pasiekimai užmezgė tvirtą ir lygiavertį dialogą su šalimi, suteikusia tiek lietuviams, tiek kitų tautų atstovams, galimybę pažinti jos unikalią kultūrą ir kasdienybę, jos kvapą užgniaužiančią gamtą ir paprastų žmonių geranoriškumą.

    Beje, Islandija buvo būtent ta šalis, kuri pirmoji tarptautiniu mastu pripažino Lietuvos nepriklausomybę!

br11  br22

 

br1

 

br2  br3

 

br4  br5

 

br6

ISLANDIJOS LITUANISTINĖ MOKYKLA “TRYS SPALVOS“

log

ISLANDIJOS LITUANISTINĖ MOKYKLA “TRYS SPALVOS“

        2016-ųjų metų „Draugystės tilto“ iššūkį priėmusi Islandijos lituanistinė mokykla „Trys spalvos“ jau daugiau kaip dešimtmetį kuria savo pačios gyvavimo ir švietėjiškos veiklos istoriją.

Simbolinę 2004 m. rugsėjo 1- ąją dieną buvusiose Reykjaviko užsieniečių centro patalpose lietuviškos mokyklos Islandijoje idėjos autorė, pirmoji ir kurį laiką vienintelė mokyklos mokytoja, Jurgita Millerienė pradėjo nelengvą, bet dvasiškai vertingą darbą. Nesvarbu kuriame pasaulio krašte bebūtų lietuvis, nustojęs kalbėti lietuviškai, jis jau nebebus tikru lietuviu. Vaikams nuo mažų dienų svarbu vystyti savo tautinę tapatybę, žinoti, kur jo ir jo giminių kraštas, kokia jo šeimos ir gimtosios žemės istorija.

2008 m. susikūrus Islandijos lietuvių bendruomenei Islandijos lituanistinė mokykla tapo jos dalimi bei pagrindine šerdimi. Nuo 2009 m. pamokos sekmadieniais vyksta katališkos mokyklos Landakotsskóli patalpose. Gyvavimo dešimtmečio proga mokyklai buvo išrinktas vardas ir sukurtas logotipas.

Mokykloje yra penkios mokinių amžiaus grupės – nuo dviejų iki dvylikos metų ir vyresni. Šiais metais įkurta ir nuotolinio mokymo grupė, kurios tikslas apimti kuo platesnį norinčiųjų mokytis ratą. Užsiėmimai lituanistinėje mokykloje susideda iš dviejų dalių: ugdomosios veiklos klasėse bei muzikinio ugdymo.

Mokykloje dirbančios šešios mokytojos dirba savanorišką darbą. Jos taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose seminaruose, konferencijose ir švietimui skirtuose projektuose, tiek pačioje Islandijoje, tiek ir už jos ribų.

Mokyklos nuostatai, taisyklės ir mokymo gairės, erdvios ir šviesios mokymui pritaikytos patalpos, vadovėliai, pratybos bei kitos mokymo priemonės ir mokinių gausa (šiuo metu mokyklą lanko apie 50 mokinių) yra didžiulis stimulas mokyklai gyvuoti, augti ir užtikrintai judėti į priekį.

Kol vaikučiai mokosi, tėveliai kviečiami apsilankyti „Skrajojančioje bibliotekoje“: kiekvieną sekmadienį Landakot mokykloje pamokėlių metu ir truputį po jų galima pavartyti lietuviškų knygų, žurnalų, atsigerti kavos ir pabendrauti. Mokyklėlės mokiniai ir jų tėveliai taip pat gali pasiskolinti knygų bei žurnalų paskaityti namuose. Bibliotekos fondai yra nuolat papildomi periodiškai gaunamais naujais lietuviškais žurnalais. Bibliotekos projektą dalinai parėmė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.

 

  mok1

 mok2   mok3

mok4   

Islandija

 

   holuhraun-volcano-eruption-guide-to-iceland

 

Islandija tai valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo vulkaninės kilmės saloje, esančioje šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Jos gamta turtinga upėmis ir įspūdingais kriokliais. 10 procentų viso Islandijos ploto užima ledynai. Šalia ledynų kunkuliuoja karštos geoterminės zonos – iš žemės gelmių besiveržiantys geizeriai, verdantis purvas, veikiantys ugnikalniai ir iš jų išsiliejusios, sustingusios ir šviežios lavos laukai. Dėl šių gamtos sukurtų kontrastų, sala neretai yra vadinama ledo ir ugnies šalimi. Islandijos gamta nuostabi, kerinti ir užburianti. Vasaros metu čia daugybė milijonų paukščių suka savo lizdus, po kalnus laksto šiaurės elniai, pakrantėse plaukioja ruoniai, o tolėliau nuo jų – didieji banginiai.

 

images (3)     ice-caving-3-guide-to-icelandGejzir crop ccc.9c52f8e9e22de79aa1c3ebf12e87660326 iceland-volcano_2650399k

103 000 km² ploto šalyje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu yra rečiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių dešimtuke. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi Europos valstybės sostinė, jo zonoje gyvena du trečdaliai visų šios šalies gyventojų.

Iceland-3141

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo maždaug prieš 800 m. į salą atsikėlę airių vienuoliai.  IX amžiaus pabaigoje čia apsistojo norvegų vikingai. Pirmasis Islandijos vikingas Flóki Vilgerðarson, salai suteikė dabartinį jos pavadinimą. 930 m. įkurtas iki šių dienų ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi). 985 m. už nužudymą iš salos ištremtas vikingas Erikas Rudasis išplaukęs į vakarus atrado Grenlandiją. Manoma, kad Eriko Rudojo sūnus Leifas, 1000 m. atrado Ameriką. 300 metų Islandija buvo nuo nieko nepriklausomas kraštas, nuo 1262 iki 1814 m sala buvusi Norvegijos kolonija, vėliau – Danijos karalystei priklausanti teritorija. 1944 metų birželio 17 d.  Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

iceland-turf-houses

 

„Draugystės tilto“ organizacinė komanda

 

Nuo pačių pirmųjų „Draugystės tilto“ vėliavos žingsnių Islandijos žemėje, nenumaldomai ėmė tiksėti kitų metų šventės pasiruošimui skirtas laikas. Vieną šviesų birželio vakarą draugėn susirinkusios 2016 m. „Draugystės tilto“  organizacinio komiteto narės susėdo prie iškilmingo lietuvišku kugeliu papuošto stalo bei padėjo tvirtus pamatus ateinančių metų šventės scenarijui. Kada gi geresnė proga skaniai ir sočiai pavalgyti, jei ne per lietuviškus susirinkimusJ

Islandijos „Draugystės Tilto“  organizacinis komitetas:

  • Lituanistinės mokyklos „Trys spalvos„ bei „Draugystės tilto“ projekto vadovė Jurgita Millerienė.

Penkios lituanistinės mokyklos „Trys spalvos„ mokytojos:

  • Rasa Vareikienė 2-3 metų grupės vadovė, mažiukų choro vadovė bei muzikos pedagogė.
  • Renata Pratusytė 3-4 metų vaikų bei nuotolinio mokymo grupių vadovė, vyresniojo amžiaus vaikų choro vadovė bei muzikos pedagogė.
  • Neringa Eidukienė 5-6 metų grupės vadovė, ypatingai kūrybiška ir atsidavusi savo veiklai asmenybė.
  • Jurgita Motiejūnaitė 7-8 metų grupės vadovė. Meniška bei įžvalgi mūsų mokytojų kolektyvo narė bei Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
  • Loreta Laukytė 9 metų ir vyresnių grupės vadovė. Baigusi chemijos specialybę sėkmingai pasinėrė į lietuvių kalbos gelmes ir yra mūsų internetinio pasaulio guru.
  • Islandijos lietuvių bendruomenės tarybos narės Jūratė Leškienė ir Neringa Žiūkaitė-Trakšelienė rūpinasi ne tik bendruomenės klestėjimu, bet ir aktyviai prisideda prie mokyklos organizuojamų renginių.
  • Islandijos lietuvių bendruomenės finansais besirūpinanti Simona Vareikaitė sėkmingai praktikoje pritaiko universitetines žinias.
  • O nepakartojama linksmuolė žemaitė Dalia Lileikienė yra mūsų siela ir geroji sukauptos išminties dvasia.

10603588_915909165116905_6510764323308874419_n