Didžiuokitės savo lietuvybe. Branginkite ją ir puoselėkite. Ji paturtins jūsų gyvenimą

damusis
Gintė Damušytė

Šiandien Bergene suplevėsuos „Draugystės tilto 2015“ vėliava. Suskambės himnai ir prasidės vienuoliktasis lituanistinis sąskrydis. Beveik du šimtus čia susirinkusių dalyvių pasveikins Gintė Damušytė, URM Užsienio lietuvių departamento direktorė. Kalbėjomės su gerbiama ambasadore Vilniuje, pačiame pasiruošimo sąskrydžiui darbų įkarštyje.

 1. Į „Draugystės tiltą“ vykstate nebe pirmą kartą. Kuo jis jus žavi?  „Draugystės tiltas“ – tai pirmiausia, žmonės, sumanę, pradėję ir tęsiantys labai prasmingą darbą. Todėl visiems jiems dėkoju ir sakau: “Jūs – šaunuoliai! Jūsų energija ir pasiryžimas žavi. Tęskite! Nesustokite!“

Šis sąskrydis – ne tik pasikalbėjimų vieta. Lituanistai į „Draugystės tiltą“ atvyksta turėdami aiškų tikslą: pasisemti ir pasidalinti patirtimi, aptarti problemas bei rūpesčius. Gerai, kad Lietuvos institucijos, LR Švietimo ir mokslo ministerija išnaudoja šią galimybę, skleidžiant aktualias švietimo naujienas.

 2. Sąskrydis jau tapo populiariu kasmetiniu renginiu įvairiose šalyse gyvenančioms šeimoms. Ar tai reiškia, kad jis tapo ne vien tik pedagogams skirtu įvykiu? Tai, kad dalyviai atvažiuoja su šeimomis, labai svarbu. Aš pati vaikystėje dalyvaudavau Lietuvių jaunimo stovykloje Mičigano valstijoje. Tokia stovyklos misija – tęsti šeimose užsimezgusias lietuviškas tradicijas ir jas plėtoti. Mačiau, kokį poveikį ši stovykla, mokytojų suvažiavimai, kiti panašūs renginiai turėjo ir turi mokytojams, tėvams, vaikams, visai bendruomenei. Žinau, kad panašūs renginiai yra labai prasmingi ir reikalingi. Ten užsimezga draugystės visam gyvenimui. Tokios stovyklos, manau, vis dar nėra tinkamai įvertintos lituanistinėje veikloje. Mes daugiau šnekame apie lietuviškas mokyklėles, bendruomenes, o juk stovyklų svarba yra nė kiek ne menkesnė. Štai ir “Draugystės tiltas“ turi įvairiapusį poveikį – profesinės žinios pedagogams, tėvų skatinimas lituanistiniam auklėjimui, bendruomenių lyderių ugdymas.

3. Vaikai čia dalyvauja įvairiose veiklose, atranda įdomių patirčių. Kuo dar naudingi tokie susibūrimai? Neabejotinai didelis sąskrydžio poveikis vaikams. Kalba yra svarbiausias prioritetas, saugantis tautinį identitetą ir ryšius su Lietuva. Su kiekviena karta lietuvių kalbos žinojimas silpnės, būkim realistai. Ją saugoti tikrai nelengva. Aš gimiau JAV, tačiau šeimoje kalbėjome tik lietuviškai. Su draugais, žinoma, kalbėjau angliškai. Lituanistinėje mokykloje, parapijoje, stovyklose ir sąskrydžiuose kalbėjome lietuviškai. Buvo metas, kai šeštadieniais nesinorėjo eiti į tą lietuvišką mokyklą, bet tėvai reikalavo. Vėliau tapo smagu, nes sutikau įdomių, išradingų mokytojų, pradėjau rašyti lietuvių kalba. Kartais stebina, kai girdžiu tėvus, gyvenančius užsienyje, kad jų vaikams reikia adaptuotis, kad lietuvių kalba trukdys įsisavinti kitos šalies kalbą. Mokslininkų įrodyta, kad dvikalbystė – naudinga vaikui, plečia jo suvokimą, mastymą.

Tačiau būtinos kuo įvairesnės programos, renginiai vaikams ir paaugliams. Žinoti šalies istoriją, dainuoti, šokti yra gerai, bet svarbiausia, vis dėlto, yra socializacija: bendravimas su bendraamžiais, turinčiais lietuviškas šaknis. Taip susidaro bendruomenė, kurioje vienas kitą palaiko, motyvuoja, skatina. Atsiranda apjungiantys faktoriai, įkvepiantys šeimas ugdyti lietuvybę, burtis, naudotis tą kalbą plečiant savo socialinius ryšius.

4. Dar vienas svarbus momentas – bendruomenių lyderių ugdymas. Kiek nuo jų priklauso lietuvybės sklaida? Dažniausiai mokyklėlės būna steigiamos bendruomenėse, jos auga, vystosi. Reikalingi žmonės – turintys lyderio savybes. Mokyklos vadovas nebūtinai turi būti pedagogas, nors tai lengvintų šį darbą, bet jis turi būti geras vadybininkas. Sąmoningas, suvokiantis savo ir mokyklos tikslą bei misiją. Mokyklos vadovas turi būti moralinis autoritetas ir lyderis, sugebantis skleisti savo idėjas bendruomenėje, skatinti, vystyti, įtraukti žmones ir juos įkvėpti. Vadovas turi būti atsakingas už visą savo mokyklą, ne tik už perduodamas žinias, bet ir už joje esančius žmones – mokinius, mokytojus, tėvus. Mokykla – tai vientisas organizmas, o jos vadovas – širdis.

5. Ponia Ginte, jūs puikiai naudojate abi kalbas – lietuvių ir anglų. O kokia kalba jūs sapnuojate? Per mažai miegu, kad sapnuočiau… (juokiasi)

6. Kokia kalba sudarote savo pirkinių sąrašą? Būna įvairiai. Pagal aplinkybes. Iš tikrųjų, naudoju abi kalbas kasdieniame gyvenime. Gyvendama Lietuvoje, vis tik esu dažnai vadinama “amerikone“. Neįsižeidžiu. Man patinka, kad galiu laisvai naudoti keletą kalbų. Tai ne tik plečia akiratį, bet ir lengvina gyvenimą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *