Islandija

 

   holuhraun-volcano-eruption-guide-to-iceland

 

Islandija tai valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo vulkaninės kilmės saloje, esančioje šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Jos gamta turtinga upėmis ir įspūdingais kriokliais. 10 procentų viso Islandijos ploto užima ledynai. Šalia ledynų kunkuliuoja karštos geoterminės zonos – iš žemės gelmių besiveržiantys geizeriai, verdantis purvas, veikiantys ugnikalniai ir iš jų išsiliejusios, sustingusios ir šviežios lavos laukai. Dėl šių gamtos sukurtų kontrastų, sala neretai yra vadinama ledo ir ugnies šalimi. Islandijos gamta nuostabi, kerinti ir užburianti. Vasaros metu čia daugybė milijonų paukščių suka savo lizdus, po kalnus laksto šiaurės elniai, pakrantėse plaukioja ruoniai, o tolėliau nuo jų – didieji banginiai.

 

images (3)     ice-caving-3-guide-to-icelandGejzir crop ccc.9c52f8e9e22de79aa1c3ebf12e87660326 iceland-volcano_2650399k

103 000 km² ploto šalyje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu yra rečiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių dešimtuke. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi Europos valstybės sostinė, jo zonoje gyvena du trečdaliai visų šios šalies gyventojų.

Iceland-3141

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo maždaug prieš 800 m. į salą atsikėlę airių vienuoliai.  IX amžiaus pabaigoje čia apsistojo norvegų vikingai. Pirmasis Islandijos vikingas Flóki Vilgerðarson, salai suteikė dabartinį jos pavadinimą. 930 m. įkurtas iki šių dienų ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi). 985 m. už nužudymą iš salos ištremtas vikingas Erikas Rudasis išplaukęs į vakarus atrado Grenlandiją. Manoma, kad Eriko Rudojo sūnus Leifas, 1000 m. atrado Ameriką. 300 metų Islandija buvo nuo nieko nepriklausomas kraštas, nuo 1262 iki 1814 m sala buvusi Norvegijos kolonija, vėliau – Danijos karalystei priklausanti teritorija. 1944 metų birželio 17 d.  Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

iceland-turf-houses