Sveiki, mano vardas Eugenijus. Esu kilęs iš nedidelio Vilniaus priemiesčio – Grigiškių. Nuo vaikystės draugavau su muzika, baigiau Vilniaus B. Jonušo muzikos mokyklos fortepijono klasę. Teko groti ir tūba tiek orkestre, tiek solo. Paauglystėje susidomėjau šokių muzika ir iki šiol ja domiuosi. Baigęs vidurinę mokyklą studijavau Vilniaus Universitete, tačiau nebaigiau mokslų ir išvykau į užsienį. Po kelerių metų ieškojimų įstojau į Derbio universitetą Jungtinėje Karalystėje ir šiemet apsigyniau bakalauro laipsnį muzikos technologijų ir prodiusavimo srityje. Šiuo metu kartu su savo sužadėtine vadovauju nedideliam restoranui, taip pat prižiūriu savo sukurtą muzikinį projektą Borderless, laisvalaikiu didžėjauju savo malonumui. Labai džiaugiuosi galimybe atvykti į Islandiją ir nekantrauju susipažinti su tautiečiais bei pasidalinti savo patirtimi ir įgytais sugebėjimais bei žiniomis.

DJauti pradėjau dar mokykloje – tuomet su keliais draugais suorganizavome ir, galima sakyti, prikėlėme mokyklos diskoteką. Rimčiau DJavimu ėmiau domėtis jau perkopęs antrąją dešimtį. Su bičiuliu bendravardžiu Eugenijumi grodavome pasivadinę “Pionieriais”. Tuo metu grojome daugelyje Vilniaus vietų – buvusiame WOO, Havana Social Club, Men’s Factory ir kitose vietose. Turėjome savaitinę laidą internetiniame radijuje “Eteris.org” pavadinimu “Motoras” stipresnės šokių muzikos gerbėjams. Vieni įsimintiniausių vakarėlių buvo surengti buvusiame Vilniaus naktiniame klube WOO pavadinimu “Riaumojantys Motorai”, kur į pagalbą buvome pasikvietę tuomet dar jaunuolius “The Scrambled Eggs”. Išvykęs į užsienį studijuoti prodiusavimo dažnai grodavau Derbio mieste vykstančiuose tiek viešuose, tiek underground renginiuose. Prieš pat baigiant studijas sukūriau internetinį podcast pavadinimu “Borderless Podcast”. Per metus išleidau 52 epizodus su DJ’ais iš skirtingų šalių – Gruzijos, Baltarusijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos. Šiuo metu tęsiu projekto veiklą į komandą pasikvietęs dar tris gerai žinomus narius – Midnattssoula, Svengalik ir Edvardą Rut. Pačiam labiausiai patinka groti house muziką. Svarbiausias kriterijus renkantis muziką yra tai, kad kūriniai priverstų šokti bei skleistų teigiamas emocijas.

 

Menininkų grupė  “Žuvies akis” vienija profesionalius menininkus, atstovaujančius skirtingus meno žanrus: šiuolaikinį scenos meną (šokį, teatrą) bei vizualiuosius menus, dizainą, meno kritiką. Menininkų grupės nariai ir jų veikla prisideda plečiant Klaipėdos, o tuo pačiu ir Lietuvos, kultūrinio gyvenimo įvairovę. Reikšmingu Klaipėdos kultūriniu reiškiniu tapo „Žuvies akies“ inicijuotas ir kasmet organizuojamas tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis „PLArTFORMA“. Aktyviausia ir produktyviausia grupės veiklos dalimi pastaraisiais metais tapo šiuolaikinio šokio projektų kūrimas ir sklaida. Per pastaruosius penketą metų sukurta virš 20 įvairių šokio spektaklių, šokio operų, šokio projektų vaikams. Siekiant dar plačiau populiarinti šiuolaikinio šokio žanrą, 2012 metais menininkų grupės „Žuvies akis“ nariai įsteigė šokio teatrą „PADI DAPI Fish“. Šokio teatro repertuaras formuojamas asociacijos kūrybinės veiklos pagrindu, o teatro kūrėjų branduolį sudaro choreografė Agnija Šeiko, šokėjai ir choreografai Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė, Inga Kuznecova , Dovilė Binkauskaitė, Laura Geraščenko, prodiuserė Goda Giedraitytė. Jau kelis metus iš eilės teatro pastatymai apdovanojami ar yra nominuojami “Auksiniams scenos kryžiams”, spektakliai pristatomi Lietuvos bei užsienio festivaliuose. Menininkai taip pat dalyvauja įvairiuose socialiuose bei švietimo projektuose, tokiuose kaip “Kūrybinės partnerystės”, “Kultūrinės atskirties regionuose mažinimo  programoje” ir kt. 

 

Šokio spektaklis vaikams „Baltoji lopšinė“

Spektaklyje „Baltoji lopšinė“ sutinkame keturis veikėjus: mažąjį Zuikutį (aktyvų, kartais nenuoramą, bet labai jautrų ir nuoširdų sutvėrimą), močiutę Karvę (jaukią, mylinčią, labai rūpestingą bei daug pieno gaminančią globėją), kaimynę Antį (aktyvią, teisingą ir viską geriausiai išmanančią patarėją) ir mamą Zuikę, su kuria susitikimas mažajam Zuikučiui įmanomas tik sapnų ar vaizduotės pagalba.

Kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių priversti nuolat leisti ilgas valandas darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys… Juk nesvarbu kiek mums metų, kokia mūsų socialinė padėtis ar lytis – kiekvienas trokštame dėmesio, šilumos, artumo bei būti suprasti.

Šokio spektaklis visai šeimai „Baltoji lopšinė“ apie tai, kaip Zuikutis iš savo kasdienybės keliauja  į sapnų ir svajonių pasaulį, kaip sutinka pasiilgtą mamą ir susitaiko su savo globėjomis. Tai – istorija apie vaiką, nepaisant jį meile apgaubusių močiutės ir kaimynės, besiilginčio mamos ir tėčio. Spektaklio sprendimo forma – terapinė žaislų panaudojimo koncepcija, kai „zuikutis“ savo vidinį monologą išsprendžia žaisdamas su lėlėmis, kurios yra mamos Zuikės ir vaiko zuikučio mažos kopijos. Inspiracija ir leitmotyvu spektakliui pasirinktas Jono Aisčio eilėraštis „Lopšinė“:

TU MIK, o sapne tau drugeliai sapnuosis

Ir sparneliais lengvais tave mariomis neš.

Tu mik, nebijok – aš tave palinguosiu

Ir pernakt naktužėlę budėsiu čia aš.

 

Kūrybinė spektaklio grupė:

Agnija Šeiko, Artūras Šimonis, Dovilė Binkauskaitė, Inga Kuznecova, Darius Berulis.

Trukmė: 40 min.

Spektaklis rekomenduojamas 6-10 metų vaikams.

Už Spektaklį „Baltoji lopšinė“ choreografė Agnija Šeiko ir dailininkas Artūras Šimonis nominuoti Auksiniam scenos kryžiui. Spektaklis rodytas festivaliuose „Kitoks teatras vaikams“ (Vilnius), „Litauen tanzt contemporary“ (Berlynas), „Jauno teatro dienos“, “Namai” Klaipėda“, “Kids Euro”, Vašingtonas, JAV.

 

 

 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė. Trakų r. Rūdiškių gimnazijoje dėsto gimtąją ir valstybinę lietuvių kalbą. Veda lietuvių kalbos kultūros kursus įvairių dalykų mokytojams. Bendradarbiauja įgyvendinant lietuvių (valstybinės) kalbos mokymo ir tobulinimo programas, skirtas tautinių mažumų mokyklų mokytojams ir mokiniams: rengia mokomąją valstybinės kalbos medžiagą, organizuoja auditorinius ir interaktyvius kalbos užsiėmimus. Domisi alternatyviuoju ugdymu, todėl savo mokomojoje veikloje ieško tradicinio ir netradicinio ugdymo dermės.