2019- ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Kuo jie reikšmingi mums? Mintimis dalinasi mums gerai pažįstami žmonės.

Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Šimtmečio minėjimo renginiai 2018 metais suteikė daug progų prisiminti, kad Lietuva yra ne tik viena geografinė vieta. Labai didele ir reikšminga dalimi – ji Lietuvos diasporos širdyse ir darbuose. Darbai ir šventės tęsiamos ir šiemet.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius metus paskelbė „Pasaulio lietuvių” metais. Tad 47 lietuvių bendruomenės pasaulyje turi galimybę prisistatyti Lietuvoje, kad žmonės daugiau sužinotų apie jų vykdomas veiklas, įsikūrusias lietuviškas organizacijas ir pastangas siekiant išlaikyti lietuvybę, lietuvišką tapatybę, garsinant Lietuvos vardą svetur.

Šie metai mums ypatingai svarbūs, nes LR Seimas išreiškė pasaulio lietuvių indėlio, matuojamo jau net šimtmečiu, ir mūsų veiklų reikšmės Lietuvai pripažinimą, taip pat galimybe mums plačiau įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir pažangos joje kūrimą.

Suvokimą, kad esi pasaulio lietuvis, greičiausiai suteikia žinojimas savo šaknų ir valstybės istorijos ir tai suteikia jausmą pilnaverčio pasaulio žmogaus, pasaulio lietuvio. Svarbu nebijoti pripažinti, kad priklausai plačiai Lietuvos diasporai, kuri įtakojo, kūrė, išlaikė ir kovojo visada už Lietuvos valstybės gerovę, tapatybės išlaikymą ir pačiam aktyviai prisidėti nors mažu indėliu.

Vienas iš mums svarbesnių renginių – 2019-ųjų metų vėlų rudenį planuojamas „Mokslo ir kūrybos simpoziumas”. Užsienio lietuvių jėgomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas švęs 30-metį, tai bus simboliška, jog galėsime kartu į Lietuvą sukviesti mokslininkus iš viso pasaulio. Planuojama diskutuoti Lietuvos ateities temomis, apie mus laukiančius iššūkius švietimo ir mokslo sistemos, emigracijos problemas ir jos valdymą bei kaip geriau diasporą suvienyti Lietuvos labui. Generuosime idėjas, kaip ir kokiu būti išlaikyti ryšius su į užsienį išvykusiais lietuviais ir taip skatinti jų grįžimą.

Taip pat labai svarbus renginys – gegužės pradžioje Lietuvoje vyksiantis pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. PLB Kultūros komisija deda didžiules pastangas surinkti po visą pasaulį išsibarsčiusius kūrėjus, menininkus, rašytojus ir sukviesti į Lietuvą. Tokio mąsto, pobūdžio ir formato renginio Lietuvoje dar nėra buvę, tad yra stengiamasi atitinkamai  pasiruošti.

Taip pat svarbus šiais metais bus pilietybės išsaugojimo referendumas, kuris planuojamas gegužės 12 d. kartu su LR Prezidento rinkimais. Labai tikimės, kad pasaulyje gyvenantys lietuviai parodys savo pilietiškumą ir mes būsime aktyvesni šiuose visuose rinkimuose ir referendume.

 Na o metų pabaigoje turėtų išeiti knyga apie 47 pasaulyje veikiančias lietuvių bendruomenes. Paskutinysis leidimas buvo iki 2003 metų, tad tikrai atėjo laikas atsinaujinti. Tokią knygą savo namų bibliotekoje galėtų turėti kiekvienas lietuvis.

Iškilmingai paminėsime šiuos metus ir kartu aptarsime visus projektus liepos 1-4 d. Nidoje vyksiančiame PLB ir PLJS lyderių suvažiavime.

Asta Borusevičiūtė, Draugystės tilto Vokietijoje organizatorė

Nuoširdžiai nudžiugau, kai Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Tik kai sužinojau, kad yra dar 10 pavadinimų (Žemaitijos, Antano Smetonos ir t.t.), kaip šie metai vadinasi, šiek tiek nusiminiau. Minime viską, bet ir nieko konkretaus. Progų daug, o ką švęsti? Kiekvieną mėnesį vis kitą progą? Nuo tokios gausos ir pasimesti galima. Žinoma, greičiausiai  lietuviai pasaulyje tikrai mini pasaulio lietuvio metus. Aš – viena jų. Tik ką reiškia minėti? Mano atveju, tiesog susimąstyti, ką reiškia būti pasaulio lietuve. Manau, kad man pasisekė, kad esu lietuvė. Juk galėjau gimti kitoje šalyje. O gimiau Lietuvoje. Dabar savo lietuviškumu dalijuosi Vokietijoje. Įvairiausiose situacijose. Sakykime, valstybinėse įstaigose, kai niūrūs darbuotojai, bandydami ištarti mano pavardę, pradeda šypsotis. Pas gydytojus, kai šie vadina mane tiesiog vardu, nes ir vėl mano pavardė jiems per sunki. Nepažįstamų žmonių rate, kai mano nevokiškumą išduoda akcentas. Jis padeda pradėti pokalbį, nes gi kitiems rūpi, iš kur aš. Mano vokiečių draugų rate, nes susipažinę su manimi, jie nori aplankyti Lietuvą. Lietuvių kalbos kursuose, kuriuose su džiaugsmu mokau suaugusius mūsų unikalios kalbos. Aštuonerius metus lietuviškumu dalijausi su vaikais Hamburgo lituanistinėje mokykloje „Abėcėlė“. Dabar tai darau mano įkurtame naujienų puslapyje vaikams „Klausia vaikai“,  ir jis skirtas visiems pasaulio lietuvių vaikams. Būti pasaulio lietuviu reiškia būti savotišku Lietuvos ambasadoriumi. Bet juo, mano manymu, yra kiekvienas, kas išvyksta už Lietuvos ribų. Nesvarbu tik kelioms savaitėms, kur kas ilgesniam laikui ar visam laikui.